Daugiau nei du mėnesius neprisiverčiau papasakoti apie šią kelionę. Tinginystė, gėda. O dabar jau įspūdžiai prablėsę, tačiau nors ir labai glaustai, bandysiu kažką suregzti.
Taigi, apie šią kelionę svajojau nuo pat atvykimo į Gruziją. Sako, kad Svanetija - tai gražiausia ir paslaptingiausia vieta šioje šalyje. Čia gyvena patys paslaptingiausi žmonės, karingieji ir visomis prasmėmis laisvi svanai, būtent čia randasi pačios aukščiausios Kaukazo viršukalnės ir gražiausi ledynai (apie tai kas randasi Rusijos pusėje nekalbu). Šcharą (5068m) matėme debesuotą, gražuolę Ušbą (4700m) apžiūrėjome net iš kelių pusių, o iš lėktuvo jos ragiukai atrodė tikrai nepakartojamai. Tetnuldi (4860) mus džiugino kiekviena dieną pusryčiaujant ir vakarieniaujant viešbučio terasoje. O sėdint šalia Čaladi ledyno man buvo pasiūlyta tekėti, tad Svanetija jau visada išliks mano atminty.
Apie skrydį jau pasakojau, tad nebesikartosiu, viską rasite
ČIA . Priminsiu tik, kad visas skrydis mažuoju lėktuvėliu buvo kaip pati nuostabiausia ekskursija. Mestijoje (Svanetijos regiono centras) mus pasitiko naujutėlaitis oro uostas ir kalnai, kalnai ... kalnai.
Įdedu dar keletą vaizdeliu iš oro.
Naujojo oro uosto pastatas. Žiūrint iš tolo jis atrodo, kaip koks šito gražaus kraštovaizdžio svetimkūnis. Vietiniai jį vadina sportbačiu ir visaip panašiai.
O čia gražuolė Ušba iš paukščio skrydžio.
Oro uostas mažytis, pakilimo takas pritaikytas tik mažiems lėktuvėliams ir gelbėtojų malūnsparniams.
Štai tokia ta Mestia, nors ir regiono centras, tačiau tai daugiau kaimelis, nei miestas. Šiuo metu ten viskas išrausta ir apversta, vyksta intensyvi viso miestelio renovacija. Manau, kad po poros metų ten bus taip pat gražu, kaip kokiame Sighnagyje, tačiau kol kas ten nėra nei ką veikti, nei į ką žiūrėti.
Čia matosi viešbutėlis, kuriame mes gyvenome "Tetnuldi". Viskas labai patiko, personalas draugiskas, o virėjos tiesiog nuostabios, kol kas tai vieta, kur aš valgiau pačius skaniausius gruziniškus patiekalus. Tad galiu drąsiai rekomenduoti šitą vietą kiekvienam.
Toliau Mestijos vaizdai.
Pirmąją dieną apsižiūrėję Mestijoje, patraukėme į senovinį kaimelį Ušguli. Išsinuomojome visiems gerai žinomą Niva su vairuotoju. Nuo Mestijos iki Ušguli tik 42 km. kelio, tačiau kelionė į vieną pusę trunka apie tris valandas.
Ušguli įsikūręs 2200 m. aukštyje, įsikūręs Šchara kalno papėdėje, ir skaitoma antrąja aukščiausia pastoviai gyvenama vietove Europoje. Kaimelis žiemą dėl sniego dažnai būna atskirtas nuo civilizacijos, bet vietiniai sako, kad jie įpratę viskuo pasirūpinti iš anksto, tačiau žiūrint iš šono jų gyvenimas atrodo net labai nelengvas. Tačiau vasarą čia knibžda turistai, visi traukia pažiūrėti čia puikiai išsilaikiūsių svanų namų - bokštų, kurių daugelis čia stūkso dar nuo XIIa.
O čia jau po ilgo kelio pasiektas ir pats Ušguli.
Tolumoje matyti aukščiausias Gruzijos kalnas Šchara, tik gaila, kad tą dieną pasitaikė ne pats geriausias oras.
Kailės, karvės ir visi kiti sutvėrimai ten laisvi, kaip ir patys svanai.
Vakarop vėl grįžome nakvynei i Mestiją.
O išaušus gražiam saulėtam rytui jau nusprendėme dieną paskirti pasivaikščiojimams. Buvome pirmieji Sixt automobilių nuomos klientai Mestijoje. Gavome didelį, rimtą džipą, kuris padėjo įveikti bekeles ir sutrumpino pasivaikščiojimus. Beje, patarimas besiruošiantiems į Svanetiją. Sixt nuoma įsikūrė Tetnuldi viešbutyje. Rimto džipo nuoma jums bus pigesnė, nei vietinio vairuotojo su abejotinu džipu pasiūlyta kaina. Žinoma ne visur patys sugebėsite privažiuoti, o ir ne kiekvieno nervu sistema atlaikys šiuos kelius, tad prieš pasirenkant gerai viską apgalvokite.
Kadangi kelionė su dvimečiu vaiku ant kupros turi savus apribojimus, tai negalėjome kol kas keliauti visur kur norėjome. Pasirinkome Čaladį ledyną, nes iki jo didelę dalį kelio įmanoma privažiuoti, o tada dar gera valanda, maksimum dvi, kelio pėsčiomis ir tikslas pasiektas. Nuo šio kabančio tilto kelionė jau tik savo kojomis.
Trasos puikiai sužymėtos, tad pasiklysti nelabai yra kur. Nors daugelis mūsų sutiktų turistų vis dėlto buvo pasiėmę vietinius vedlius, tačiau jų ten tikrai nereikia. Takelis vaizdingas puikus, keliose vietose teko pasukti galvas kaip nesušlapus pereiti upelius, tačiau visomoje takas labai paprastas, tik pačioje pabaigoje reikia paeiti ledyno suneštais akmenimis. Maršruto peraukštėjimas nėra didelis ar sudėtingas, pagal aprašymą nuo 1490 m. iki 1920 m. O vaizdai kelio pabaigoje yra verti ir daug sudėtingesnio žygio. Grožėsitės Čaladi ledynu ir Čatini viršukalne. Beje, šiaurinė Čatini siena yra laikoma sudėtingiausiu objektu įkopimams visame Kaukaze, tad kam reikia aukščiausios kategorijos žygių - prašome. Dar sovietų laikais ten yra pramušta 15 pačios aukščiausios V ir VI kategorijos alpinistinių maršrutų.
O štai ši nuotrauka padaryta po vieno įsimintiniausių mano gyvenimo įvykių. Čia Kęstutis su Rusne paisiūlė man tapti jų šeimos nare :) Kalnai, auliniai batai, pietus su sausainiais ir jogurtėliais - kas gali būt romantiškiau.
Kadangi ryte buvome ankstyvi ir ledyną pasiekėme pirmieji, kitus turistus sutikome jau grįžinėdami, tai liko dar laiko ir šiaip pasivažinėti apylinkėmis. Nulėkėme dar iki Ušbos papėdės. Įkopimai į ją ne mūsų nosims, tai bent iš apačios apžiūrėjom. Beje, buvome tokioje vietoje, kur jos ragų nesimato, tad tik pagal žemelapius galima buvo suprast, kad čia ta pati gražuolė Ušba. Tačiau slėnis nuostabus, vaizdai nuostabus, o jos ragiukus pamatėm bent iš lėktuvo.
Štai čia ta Ušba be ragiukų.
Štai tokios buvo mūsų šeimynėlės keturios dienos Svanetijoje. Apie šio krašto istoriją, papročius ir visą kitą galima butų rašyti be galo daug, nes viskas čia tikrai labai įdomu. Paslaptingi tie karingieji ir laisvi svanai, beje, net vizualiai jie skiriasi nuo gruzinų, merginos tikrai daug gražesnės, tačiau dėl jų čia nevažiuokite, per daug jie dar laukiniai ir papročiai dar kaikurie tokie pat kaip prieš kelis šimtus metų, o dingti Kaukazo kalnų platybėse tikrai nesudėtinga ;)
O aš dabar jau svajoju kaip kitą vasarą mes ten važiuosime jau be mažosios ir su didesnėmis kuprinėmis ant pečių. Gal dar žiemą nuskrisime ten paslidinėti, nes Mestijoje atsidarė naujos trasos ir keltuvai. Bet svajonės svajonėmis, o kas gausis dar pažiūrėsim.
