Ši kelione jau primiršta, nes viskas buvo jau prieš porą mėnesių, kovo pabaigoje. Pabandėme apsukti ratelį Kakhetijoje.
Šiaip ši kelionė nebuvo labai jau įdomi, apart kelių neryčia atrastų vietelių. Taigi, apvažiavome štai tokį maršrutą:
Tikriausiai man labiausiai patikusi kelionės dalis buvo Ujarma fortas. Kelionės žemėlapyje pažymėjau šią vietą mėlynu kryžiuku. Fortas stovi toks, koks yra, laikas ir žmogaus rankos jį tik ardo, o tvarkyti niekas netvarko. Bilietu nėra, įėjimas laisvas. Nereali autentika, su dar nerealesniais vaizdais i slėnį. Miestai toli, visiška ramybė. Kažkodėl man pasirodė, kad tai būtų superinė vieta piknikui su draugais.
Vaziuojant toliau gražių vaizdų netrūko. Kelias vingiuoja per kalnus. Maždaug pusiaukelėje iki Telavi reikia pervažiuoti Gombori kalnų perėją (1600m), šalia visada grožėjomės ir Gombori kalno viršūne (1839 m). Pervažiavus perėją, prasideda visai kiti vaizdai. Tolumoje matyti jau daug rimtesnės viršukalnės. Nors jos dar daugiau nei už šimto kilometrų, tačiau visos jau aukštesnės nei 3000 m. ir atrodo, kad yra visai šalia. Vaizdai tikrai džiuginantys akį. O keliui pradėjus leistis į apačią buvo ne ką mažiau džiaugsmo. Kaip jau minėjau buvo kovo pabaiga, tad miškai buvo nuspalvinti pavasario. Pakeliui dar užsukome į vieną iš daugelio vienuolynų. Tačiau paaiškėjo, kad į vidų vieniems negalima, reikia prašytis seserų, kad jos pavedžiotų, tad pasižvalgėme tik ir keliavome toliau.
Taip besigrožėdami pasiekėme Telavi, Kakhetijos sostinę. Nu ką aš galiu papasakot apie ją – nieko :D Miestas nykus. Nesukėlė mums noro ten paibūti ilgiau. XII a. tai buvo pagrindinis Gruzijos prekybinis centras, tačiau vėliau jis buvo labai puldinėjamas mongolų, persų, turkų. Alazani slėnyje, esančiame Telavi pašonėje, visais laikais gruzinai su kuo nors kariavo. Mieste aplankėme pilį, apie kurią kaip ir apie patį Telavi, nėra ką pasakot. Nedidelis muziejus yra, bet mūsų apsilankymo metu nedirbo, visi pastatai įgavę naują paskirtį, atrodo prastai. Tad įėjome, apsižvalgėme ir tiek. Beje, galiu pasakyti, kad bendrai Kakhetija labai gražus regionas: vynuogynai, nuostabūs kalnai, slėniai ir t.t. Tačiau sostine Telavi, mano kuklia nuomone, galima tikrai aplenkti. Geriau iškart sukite nuo jo į šoną, į kitą slėnio pusę. Mes kitą kartą būtinai taip ir padarysim. Kažkodėl traukia mane Kvareli miestukas, tikiuosi ten kažką TOKIO rasim.
Kadangi buvo jau pietų metas bandėme ieškoti kur užkasti, tačiau teko kentėti dar iki Sighnaghi. O iki jo kelias prailgo. Kaimas prie kaimo (tiesiog kaimai – komglomeratai :D ) , visi vienodi, pilki, nieko įdomaus. Na gal vieninteliame Tsinandalyje vertėtų sustoti ir aplankyti dideli parką ir vyno gamyklą. Bet mes nebestojome, nes tiek mūsų, tiek mažosios turistės skrandžiai reikalavo duoklės. Tad pasiekėme Gruzijos meilės miestą Sighnaghį. Apie jį aš jau rašiau ČIA , tad nebesikartosiu. Man jis labai patinka. Kaip pasakė vienas žmogutis: atmosfera kaip gerame kurorte, tik jūros nėra :D Tad užsibuvome čia iki vakaro: pietūs, pasivaikščiojimas, kavytė .... trūko tik jūros ...
