Lietuviški pėdsakai Gruzijoje

http://www.facebook.com/#!/album.php?aid=26659&id=126487724053751&fbid=163843570318166

Pirmieji įspūdžiai Tbilisyje 3

Kurį laiką, neturėjau interneto, nors ir dabar turiu tik laikinai gavusi mobilų, o ir įkvėpimo kažkaip nebuvo, bet jaučiu didelį jūsų spaudimą ir naujienų reikalavimą  :) Turiu daug ką papasakoti, bet vis pamirštu išeidama iš namų pasiimti fotoaparatą, tad kaikuriuos įspūdžius atidėsiu kitam kitiems kartams, nes be realių vaizdų nebūtų taip įdomu. Taigi šiam kartui keletas  dalykėlių, kurie paprastam europiečiui "rėžia" akį.
Pradėkime nuo to, kas mane prajuokino jau pirmąją dieną čia. Einant pro grožio saloną išvydau vaizdelį, kuris dabar jau nebestebina, bet vistiek dar priverčia nusišypsoti. Taigi, sėdi mergina kėdėje, aplink ją su žirklėmis sukinėjasi kirpėja, o ta klientė tuo metu nenuobodžiauja, traukia dūmą. Pasirodo, čia tai normalu. Įdomu kur dar jie leidžia rūkyti. Pagyvensiu, papasakosu :) Beje, rūko čia daug žmonių. Galbūt tai įtakoja ir cigarečių kaina, jos kainuoja tiek, kiek Lietuvoje prieš kokius 10 metų. Pačios brangiausiosmaždaug 5 litus. Jei jau apie kainas, tai alus kainuoja tiek pat, kiek Lietuvoje, jei užzienietiškas, tai gerokai brangiau. O vat vynelio tai yra įvairaus. Bet už kokius 6 litus jau galima nusipirkti tikrai skanaus vyno butelį. Nesu vyno ekspertė, tad tarp 6 ir 26 litus kainuojančio skirtumo nejaučiau :) Kol kas gėriau vyną tik iš butelių, bet vietiniai dažniausiai perka pilstomą. Man jau prirodė tokią parduotuvėlę, kur ir paragauti galima, tad artimiausiu metu ją tikrai aplankysiu. Dar apie gėrimų kainas, degtinės galima nusipirkti irgi už kokius 5 litus, galima, aiškų ir brangesnės. Atvežtiniai gėrimai brangoki. Kitų produktų kainos parduotuvėse panašios kaip Lietuvoje, o neretai ir didesnės, nors žmonės čia dažniausiai uždirba gerokai mažiau. Beje, vakar taitiečiai vienoje parduotuvėje rado lietuviško Džiugo, tai kaina lyg ir normali buvo, kažkur apie 75lt/kg.  Beje, parduotuvės čia labai, labai, labai mažos, visame Tbilisyje yra tik dvi, mano supratimu, normalios. Kad įsivaizduotumėte, tai pagal prekių pasirinkimą maždaug lietuviškos dviejų X Maximos dydžio. Visas likusias sunku net apibūdinti, mūsų kaimo parduotuvėlės prekių pasirinkimu dažniausiai didesnės. Pavyzdžiui tokio paprasto daikto kaip burokinė tarka aš nerandu jau dvi savaitės. Teks važiuoti į turgų, tai ta vieta, kurioje dažniausiai apsipirkinėja gruzinai, todėl didelių parduotuvių jiems ir nereikia. "Akropolio" analogo čia dar ilgai teks luktelti :) Nors yra ir čia mums žinomų prekinių ženklų, tik kiek teko girdėti, kainos gerokai didesnės, o mes būdami Lietuvoje skundžiamės, kad pas mus brangu :)

Dar viena įdomybė, kurios anksčiau gyvenime  ne tik, kad niekur nemačiau, bet net ir neįsivaizdavau, kad taip būna. Mokami liftai. Taip gyvenamuose namuose surenkamas mokestis už liftą. Kabo lifte dėžutė, kur įmetus 5 arba 10 tetrių (tai vietiniai "centai", padauginkite iš 1,5 sužizosite lietuvišką kainą), paspaudi mygtuką ir liftas pajuda, jei neturi monetų, lipk į viršų pėsčiomis. Į apačią liftas važiuoja jau nemokamai. Beje, mūsų namas pagal juos skaitosi kaip ir prestižinis :) tai liftas nemokamas, nors neveikia pakankamai dažnai :) Prie kitų patogumų, turime ir kiemą prie namo, teisingiau net tris kiemelius, o čia jau didelė prabanga. ai ir buvo vienas iš didžiausių pliusų renkantis butą čia.

 Mes įpratę, kad prie daugiabučio namo visada yra kiemas, su vaikų žaidimo aikštele ar be jos, bet kažkoks vistiek yra. O Tbilisyje įprastai iš naimo laiptinės patenki tiesiai į gatvę, o kur dėtis vaikams, tai net ir nežinau.
Dar vienas mūsų "prestižinio" namo privalumas, vanduo visą parą. Vieną naktį buvo užsukę, bet kiek sužinojome, taip gali nutikti tik kartais, dėl kokių gedimų ir pan. O šiaip, Tbilisyje daugelyje namų dar reguliariai užsukamas vanduo. Dienos metu kelioms valandoms ir naktį. Taip yra dėl to, kad mieste tik dvi siurblinės, jos negali be pertraukos tiekti vandens miestui, tad kasdiena, nustatytomis valandomis miestieciai paprasčiausiai neturi vandens. Numatyta, kad iki 2012 m. visas miestas jau turės pastovų vandens tiekimą, o kaip bus realiai pamatysim.
Beje, daugiau apie mūsų gyvenamąją vietą. Gyvename, anot jų, geramą rajone - Vake. Teisingiau pačiame Vake gale, šalia namų turime ne tik kiemą, bet ir mišką, populiarų Vėžliuko ežerą aukštai ant kalno, lyg ir didžiausią Tbilisyje Vake parką, Irano ir Rusijos ambasadas, sporto klubą, baseiną, turime net kvartaliuko apsaugą visą parą, o normalios parduotuvės ne :(
Na bet nieko, įsitaisysiu mašiniuką, buitinis gyvenimas palengvės :) O jums keli Tbiliso vaizdeliai

Beje, pabaigai, paerzinsiu :) Lietuvoje jau tikra žiema, o Tbilisyje dienomis dar labai šilta ir saulė žeme ritinėjasi :) Už centus galima nusipirkti šviežių salotų, krapų, svogūnų laiškų ir kitų žalumynų. Yra ir čia gerų dalykų ...

Pirmieji įspūdžiai Tbilisyje 2

Nepapasakojau dar apie patį atvykimą. Kadangi prieš išvykstant apiburnojau AirBaltic'ą, tai dabar manau, kad turiu viešai atsiprašyti, ne tokie jie ir blogi. Per visus lagaminus turėjome apie 4 kg. viršsvorio, tai AirBaltic'o mergaitė tik perspėjo, kad kitą kartą galime ir neišsisukti, bet ji damokėti neliepė, nors galėjo nuo mūsų nuplėšti dar papildomai 200 lt. Tik įlipus į lėktuvą Rusnė gavo dovanų žaisliuką, visiems išdalino pagalvėles ir pledukus. Laisvų vietų lėktuve buvo pakankamai, tad mažoji miegojo išsitiesusi per dvi sėdynes, o tėtis už nugaros išsitiesė net per tris. Taip, kad pati kelionė praėjo labai sklandžiai.
Belaukdami skrydžio terminale truputėli nusigandome į kokį čigonų kraštą išvykstame. Mat pirmieji mūsų sutikti gruzinai atrodė prastokai, apranga kaip pas mus prieš 20 metų atgal, burbuliavo jie labai gazdinančiai, sunku nupasakoti net ta vaizdelį, reikėjo matyti :) abu su Kęstučiu pradėjome kartu juoktis, kad vykstame į čigonyną. Bet atvykus čia viskas nebeatrodė taip baisu, daug kas kitaip, bet ne baisu.
Bent jau pačiame Tbilisyje jaunimas, manu manymu, net labai stilingas. Rengiasi įdomiai, nenuobodžiai ir visai ne taip, kaip tikėjausi. Kažkodėl tikėjausi pamatyti daug blizgučių, vienodą "turginę" aprangą ir pan.Kitur, kiek girdėjau, taip ir yra, bet Tbilisyje tikrai ne, aišku, kaip ir visur, yra visokių, bet dauguma jaunimo tikrai atrodo gerai, būtų ir mūsiškiams čia ko pasimokyti. Bet nors atrodo kaip eiliniai europiečiai, jaunimas, nešneku jau apie vyresniąją kartą, yra labai religingi. Stovėdami autobuso stotelėje net atsisuka i bažnyčios pusę ir tris kartus persižegnoja. Teko girdėti ir skaityti, kad taksistai pravažiuodami pro bažnyčią paleidžia vairą ir tris kart žegnojasi. Pati dar to nemačiau, bet manau, kad dar pamatysiu :)

Einant pro vieną bažnytėlę, o jų čia pilna, nustebino vaizdas, kai sustoję gatvelėje šalia bažnyčios trys jauni vyrai dainavo, ką negaliu pasakyti, bet kažkodėl atrodė, kad tai buvo religinio pobūdžio daina, nors gal ir klystu.

Bet vyriška draugystė čia ne tik taip pasireiškia. Vyrai sveikindamiesi bučiuojasi, eina gatve apsikabinę ir nereikia čia nieko įsivaizduoti :) taip jie išreiškia draugystę. Vakar vakare buvome pavakarieniauti mieste, nuvežė mus į tokią vietą, kur netrukus prasidėjo gyva muzika ir šokiai. Vyrai šoko su vyrais, moterys vedėsi nuo stalų šokti kitų moterų. Žodžiu, "tūsas" buvo kaip reikiant.

Mūsų Rusnytei irgi labai patiko.

Kadangi ji labai mėgsta aplinkinių dėmesį, tai jai čia rojus :) Kur beeitum visi ją čiupinėja, bučiuoja ir t.t. Vakar toje užeigėlėje ji greitai susirado draugų, kaip visada gerokai vyresnių, jau mokyklinukų, bet atrodė, kad tiems gruziniukams buvo ne ką mažesnis džiaugsmas su ja duotis. Mergaitė tuoj padovanojo jai savo spalvotų karoliukų apyrankę, vienas berniukas vis ją bučiuodavo, visi šoko, o kai jau reikėjo namo, tai baltapūkei lietuvaitei buvo ašarų pakalnė. Visi suaugę taip pat labai džiaugiasi mūsų princese, nepraleidžia progos ją pačiupinėti ir pakalbinti. O ir savo atžalomis pasipuikuoja, išsitraukia mobilųjį ir parodo nuotrauką su savo vaikais. Nors man dar nei vienas nerodė, visi Kęstučiui didžiuojasi :) Nors iš čia gyvenančių lietuvaičių teko girdėti, kad savo vaikais jie nelabai rūpinasi. Prisidaro jų jauni ir numeta rūpintis seneliams, matyt senatvėje atsiranda noras juos myluot, nes iš kažko jie išmoksta meilumo. Nes bent jau man atrodo, kad jų vaikai be galo meilūs ir švelnūs. Lietuvoje man neteko matyti, kad 20 - 25 metų vaikinukams būtų taip  įdomu pakalbinti vaikus, o jie tai daro visur. Iš šono žiūrint atrodo, kad jie visi be išimties labai myli vaikus ir šeima jiems yra labai svarbi. O kaip yra ištikrųjų pagyvensim ir pamatysim.

Pirmieji įspūdžiai Tbilisyje 1

Sėdžiu dabar viena tokioje "tarybinėje" užeigėlėje. Kęstutis pasiliko viešbutyje migdyti mažosios, o mane gryžęs iš darbo paleido pavalgyti, nes visą dieną nebuvo kaip, Rusnė be perstojo zyzė, o mūsų viešbutyje kažkaip nekilo mintis eit papietaut, mažumėlė "prabangu" :)
Tai va, ką tik užsisakiau kažkokį mistinį nacionalinį patiekalą, berods kokį tai abhazur. Padavėja rusiškai sugebėjo paaiškinti tik, kad iš mėsos, daugiau informacijos gausiu, kai jį atneš. Baisoka ar bus valgoma :) Tai štai, geriu alų, laukiu neaiškaus maisto ir nusprendžiau parašinėti, kad neprailgtų laukimas. Nusipirkau požeminėje perėjoje tušinuką, sąsiuvinį ir dabar vaidinu protingą rašytoją :)
Pirmoji euforija jau praėjo, taip ir maniau, kad taip ramiai ir be jokio streso ir baimės paliekant namus, vidinis nerimas ir kiti baubukai prasiverš vėliau. Tik negalvojau, kad taip greitai. Kažkaip ne ta koja, matyt, šiandiena išlipau iš lovos, nuo ryto pikta, suirzusi ir vos kas, pradedu ašaroti. Baisoka, kad Kęstas tik dirbs, o aš namie nuprotėsiu. O juk mūsų planuose daug kalnu, keliavimo ir t.t. Baisu, kad jei nerasim auklės, tai aš išvis uždusiu namie. Ai, geriau nesigilinsiu į tai, bet nerimas manyje auga :) Bet šyvakar eisime į "prisirašyma" pas vietinius lietuvaičius, tai tikiuosi, kad apramins mane, kad viskas nera taip baisu, kaip galvoju šią akimirką. Gal užteks, geriau papasakosiu apie pirmosios dienos įspūdžius. Pirmadienį nuotaika buvo pakylėta, viskas atrodė labai patraukliai, kol vakare nepradėjome buto paieškos, bet čia jau atskira tema :)
Taigi, pirmieji įspūdžiai. "Lonely planet" rašo, kad visi kalba "fluent russian" - nesąmonė. Labai daug žmonių kalba ypač laužyta rusų kalba, o bobutė su dieduku turgelyje išvis nemokėjo, teko kalbėtis pirštais. Vakar kavinukėje užsukus su Rusne taip pat pirštais rodžiau i meniu ko noriu, nors jie turėjo ir anglišką meniu, bet šnekejo tik gruziniškai.
Gatvių užrašai, prekių aprašymai prie kainų parduotuvėse ir visa kita visur tik jų kalba. O kadangi jų rašmenys visai kitokie, tai jei jau pasiklydai, tai ir žemėlapis nevisada padės.
Eismas kitoks nei mes įpratę. Sėdint ant galinės sėdynės, ar pėstute einant šaligatviu, viskas neatrodo taip baisiai, kaip prisiskaičiau iki atvažiuojant čia. Laksto jie greitai, nachališkai landžioja tarp mašinų, skiriamosios juostos nupieštos tik dėl vaizdo, pėsčiųjų visiškai nepaiso. Labai daug mašinų turi sirenas ir net švyturelius po grotelėmis, kurias jungia freikia ar nereikia, tad triukšmo gatvėje tikrai daug. Šaligatviais vaikščioti ne ką mažiau pavojinga: duobė duobelėje, o toje duobelėje dar duobutė :) Vėžimėliui su mažais ratukais tikras išbandymas. Bet, kai atvyks mūsų daiktai ir tarp jų mūsų didysis vežimas su rimtais ratais, tai nežinau ar jis mane išgelbės. Mat gatvėse paprastų perėju mažoka, dauguma požeminės, tad pereiti ją su 14kg. vežimėliu ir 12kg. vaiku būtu irgi ne kas. O pagalbos iš aplinkinių sulauki nevisada. Teisingioau yra taip, arba tysiu vežimą su vaiku ir visi apeidinėja ir žiūri, arba kas nors pasisiūlo padėti, o tada jau supuola visas būrys ir nuneša Rusne kaip karaliene, man tik šalia stovėt belieka, bet jau pradedu suprast, kad čia kraštutinumų daug.
Beje, kas liečia eismą, tai smogas mieste baisus ir net labai jaučiamas, bent jau miesto centre., o pro viešbučio langą dar ir puikiai matomas, kabo dulksna virš viso miesto. Bet sakė, kad kelias dienas nelijo, tai gal dėl to, tikiuosi pasitaisys, nes kol kas ten, kur intensyvesnis eismas, vaiksčioti nėra didelis malonumas.
Per dvi dienas jau apėjau beveik visą senamiestį, tai vienintelė vieta man paliko labai gera įspūdį, tai Sololaki rajonėlis, netoli botanikos sodo, reikes gal savaitgalį ir jį aplankyti. Eismas toje vietoje ribojamas, panašu, kad į jį įvažiuoja tik ten gyvenantys. Ramu, kai kur net labai tavrkinga, kai kur, kaip ir Vilniaus senamiestyje, savotiška autentika. Bet man ten "žiauriai" patiko. Šiaip visame Tbilisio senamiestyje, o jis tikrai nera mažas, labai daug skverelių, parkelių, aikščių, paminklų, skluptūrėlių ir pan. Matosi, kad miestas intensyviai tvarkosi, labai daug statybų. Parkeliuose viduryje darbo dienos pilna žmonių, atrodo, kad puse gyventojų čia nieko nedirba. Nežinau kiek tame tiesos, bet teko išgirsti, kad net 70 % gyventojų yra bedarbiai, galėčiau tuo ir patikėti, nes pilni parkai besiglėbesčiuojančių porelių, nuo pauglių iki solidesnio amžiaus, gatvėse būriais šnekučiuojasi vyrai, arba dar geriau, žaidžia domino.
Berašinėdama suvalgiau ir savo mistinį patiekalą, truputėli rieboka, bet šiaip tikrai skanu buvo. Spėju, kad tai buvo jautienos maltinukai, daugiau ir aš, kaip ir padavėja, negaliu kažko apie jį pasakyti. Mano didysis pirminės informacijos šaltinis "Lonely planet" rašo štai ką: apkhazura - spicy meatballs, tai kažka tokio ir valgiau :) ir buvo tikrai skanu.
Ir aišku dadedu keleta vaizdelių.

Gamarjobat

GAMARJOBAT :) (sveiki)
jau nuo ankstaus ryto Tbilisyje. Kol kas apgyvendino mus Radisone, taip, kad megaujames graziais vaizdais pro langa ir gyvenimu be buitiniu rupesciu. Apvaiksciojome miesto centra, kol kas ispudziai geresni nei tikejomes, tik i mane ir i Rusne ziuri visi taip, kaip mes i koki indena ziuretumeme :D beje, moterys ziuri dar labiau, nei vyrai, ir tai daro visiskai nesislepdami, ziuri akis ismeige ir tiek :D
Oras grazus, silta, diena gal koks 17 laipsniu buvo, striukyte nereikalinga, taciau nakti atskridus buvo tik 5.
Ryt Kestuti isleisime jau apsizvalgyti i darba, tada gal daugiau pirmuju ispudziu aprasysiu. Susitvarkysiu klaviatura, nes kazkaip negrazu gimtaja lietuviu kalba taip ignoruoti :D

Atia namučiai

Taigis, gyvenimas pasisuko kaip jam reikėjo :) Rytoj vakare išskrendame visa šeima kartu, o ne kaip buvo planuota, kad aš su Rusnyte pasiliksiu ilgiau namie. Mes ankstų pirmadienio rytą jau būsime Tbilisyje, tuo tarpu visi mūsų daiktai geriausiu atveju antradienį tik pajudės iš Vilniaus. Negali gi viskas būti sklandžiai :) Logistai "pasišiukšlino", tad porą savaitėlių teks pagyventi su tuo, kas telpa i lagaminą.
AirBaltic'as taip pat nesublizgėjo, registruojamas bagažas priklauso tik Rusnei 10kg, o suaugę prašome susimokėti papildomai. Kiekvieno skrendančiojo bagažas turi būti atskiruose lagaminuose, net ir kūdikio, tad vakar vyko lagaminų perkraustymas, nes reikia gi ir Rusnei sukrauti atskirą. Kažkodėl man atrodo, kad ryt vakare bus dar nuotykių su lagaminais, viršsvoriu ir AirBaltoc'o politika.
Bet ką čia vien apie blogybes, prieš porą dienelių apturejau kitą nuotykį. Įlindau i stebūklingąjį Windguru pasižiūrėti kokie gi orai Tbilisyje ir beprotiškai nudžiugau (http://www.windguru.cz/lt/index.php) vakarai jau šalti, bet dienomis dar kartais sušyla ir iki 20 laipsnių, saulė žeme ritinėjasi. Žodžiu, laimės pilnos kelnės :) Praeina koks pusvalandis ir suvokiu, kad mes visus daiktus jau atidavę logistams grąžiai supakuotus, o pasilikę tik šiltus, aš pasilikau net dvi pūkines striukes :D Rusnei parnešu iš rūsio jau nurašytą, kaip išaugtinį, paltuką, ploną striukytę, nuperku dėvėtus batus už 10lt. Kęstučiui labiau pasisekė, jis labiau pasiruošęs, pasiliko visai tinkamą paltuką. O aš prisiminiau, kad dar Šiauliuose pas mamą turiu vieną visai padorų rūbelį. Taigi, išsisukom, kaip nors pratempsim porą savaitėlių, kol atvažiuos visa likusi manta. Gruzinų juokinti su pūkėmis maloniai šildantis rudenio saulutėje neteks :D
Tiek atsisveikinimui, bėgu toliau tęsti atsisveikinimo maratono. Nuo balių ir baliukų per paskutines dvi savaites jau mažumėlę pavargau, bet nebedaug liko, tada prasidės naujas etapas - prisirašymas naujoje vietoje ir kompanijoje.