Pirmieji įspūdžiai Tbilisyje 2

Nepapasakojau dar apie patį atvykimą. Kadangi prieš išvykstant apiburnojau AirBaltic'ą, tai dabar manau, kad turiu viešai atsiprašyti, ne tokie jie ir blogi. Per visus lagaminus turėjome apie 4 kg. viršsvorio, tai AirBaltic'o mergaitė tik perspėjo, kad kitą kartą galime ir neišsisukti, bet ji damokėti neliepė, nors galėjo nuo mūsų nuplėšti dar papildomai 200 lt. Tik įlipus į lėktuvą Rusnė gavo dovanų žaisliuką, visiems išdalino pagalvėles ir pledukus. Laisvų vietų lėktuve buvo pakankamai, tad mažoji miegojo išsitiesusi per dvi sėdynes, o tėtis už nugaros išsitiesė net per tris. Taip, kad pati kelionė praėjo labai sklandžiai.
Belaukdami skrydžio terminale truputėli nusigandome į kokį čigonų kraštą išvykstame. Mat pirmieji mūsų sutikti gruzinai atrodė prastokai, apranga kaip pas mus prieš 20 metų atgal, burbuliavo jie labai gazdinančiai, sunku nupasakoti net ta vaizdelį, reikėjo matyti :) abu su Kęstučiu pradėjome kartu juoktis, kad vykstame į čigonyną. Bet atvykus čia viskas nebeatrodė taip baisu, daug kas kitaip, bet ne baisu.
Bent jau pačiame Tbilisyje jaunimas, manu manymu, net labai stilingas. Rengiasi įdomiai, nenuobodžiai ir visai ne taip, kaip tikėjausi. Kažkodėl tikėjausi pamatyti daug blizgučių, vienodą "turginę" aprangą ir pan.Kitur, kiek girdėjau, taip ir yra, bet Tbilisyje tikrai ne, aišku, kaip ir visur, yra visokių, bet dauguma jaunimo tikrai atrodo gerai, būtų ir mūsiškiams čia ko pasimokyti. Bet nors atrodo kaip eiliniai europiečiai, jaunimas, nešneku jau apie vyresniąją kartą, yra labai religingi. Stovėdami autobuso stotelėje net atsisuka i bažnyčios pusę ir tris kartus persižegnoja. Teko girdėti ir skaityti, kad taksistai pravažiuodami pro bažnyčią paleidžia vairą ir tris kart žegnojasi. Pati dar to nemačiau, bet manau, kad dar pamatysiu :)

Einant pro vieną bažnytėlę, o jų čia pilna, nustebino vaizdas, kai sustoję gatvelėje šalia bažnyčios trys jauni vyrai dainavo, ką negaliu pasakyti, bet kažkodėl atrodė, kad tai buvo religinio pobūdžio daina, nors gal ir klystu.

Bet vyriška draugystė čia ne tik taip pasireiškia. Vyrai sveikindamiesi bučiuojasi, eina gatve apsikabinę ir nereikia čia nieko įsivaizduoti :) taip jie išreiškia draugystę. Vakar vakare buvome pavakarieniauti mieste, nuvežė mus į tokią vietą, kur netrukus prasidėjo gyva muzika ir šokiai. Vyrai šoko su vyrais, moterys vedėsi nuo stalų šokti kitų moterų. Žodžiu, "tūsas" buvo kaip reikiant.

Mūsų Rusnytei irgi labai patiko.

Kadangi ji labai mėgsta aplinkinių dėmesį, tai jai čia rojus :) Kur beeitum visi ją čiupinėja, bučiuoja ir t.t. Vakar toje užeigėlėje ji greitai susirado draugų, kaip visada gerokai vyresnių, jau mokyklinukų, bet atrodė, kad tiems gruziniukams buvo ne ką mažesnis džiaugsmas su ja duotis. Mergaitė tuoj padovanojo jai savo spalvotų karoliukų apyrankę, vienas berniukas vis ją bučiuodavo, visi šoko, o kai jau reikėjo namo, tai baltapūkei lietuvaitei buvo ašarų pakalnė. Visi suaugę taip pat labai džiaugiasi mūsų princese, nepraleidžia progos ją pačiupinėti ir pakalbinti. O ir savo atžalomis pasipuikuoja, išsitraukia mobilųjį ir parodo nuotrauką su savo vaikais. Nors man dar nei vienas nerodė, visi Kęstučiui didžiuojasi :) Nors iš čia gyvenančių lietuvaičių teko girdėti, kad savo vaikais jie nelabai rūpinasi. Prisidaro jų jauni ir numeta rūpintis seneliams, matyt senatvėje atsiranda noras juos myluot, nes iš kažko jie išmoksta meilumo. Nes bent jau man atrodo, kad jų vaikai be galo meilūs ir švelnūs. Lietuvoje man neteko matyti, kad 20 - 25 metų vaikinukams būtų taip  įdomu pakalbinti vaikus, o jie tai daro visur. Iš šono žiūrint atrodo, kad jie visi be išimties labai myli vaikus ir šeima jiems yra labai svarbi. O kaip yra ištikrųjų pagyvensim ir pamatysim.