Tai va, ką tik užsisakiau kažkokį mistinį nacionalinį patiekalą, berods kokį tai abhazur. Padavėja rusiškai sugebėjo paaiškinti tik, kad iš mėsos, daugiau informacijos gausiu, kai jį atneš. Baisoka ar bus valgoma :) Tai štai, geriu alų, laukiu neaiškaus maisto ir nusprendžiau parašinėti, kad neprailgtų laukimas. Nusipirkau požeminėje perėjoje tušinuką, sąsiuvinį ir dabar vaidinu protingą rašytoją :)
Pirmoji euforija jau praėjo, taip ir maniau, kad taip ramiai ir be jokio streso ir baimės paliekant namus, vidinis nerimas ir kiti baubukai prasiverš vėliau. Tik negalvojau, kad taip greitai. Kažkaip ne ta koja, matyt, šiandiena išlipau iš lovos, nuo ryto pikta, suirzusi ir vos kas, pradedu ašaroti. Baisoka, kad Kęstas tik dirbs, o aš namie nuprotėsiu. O juk mūsų planuose daug kalnu, keliavimo ir t.t. Baisu, kad jei nerasim auklės, tai aš išvis uždusiu namie. Ai, geriau nesigilinsiu į tai, bet nerimas manyje auga :) Bet šyvakar eisime į "prisirašyma" pas vietinius lietuvaičius, tai tikiuosi, kad apramins mane, kad viskas nera taip baisu, kaip galvoju šią akimirką. Gal užteks, geriau papasakosiu apie pirmosios dienos įspūdžius. Pirmadienį nuotaika buvo pakylėta, viskas atrodė labai patraukliai, kol vakare nepradėjome buto paieškos, bet čia jau atskira tema :)
Taigi, pirmieji įspūdžiai. "Lonely planet" rašo, kad visi kalba "fluent russian" - nesąmonė. Labai daug žmonių kalba ypač laužyta rusų kalba, o bobutė su dieduku turgelyje išvis nemokėjo, teko kalbėtis pirštais. Vakar kavinukėje užsukus su Rusne taip pat pirštais rodžiau i meniu ko noriu, nors jie turėjo ir anglišką meniu, bet šnekejo tik gruziniškai.
Gatvių užrašai, prekių aprašymai prie kainų parduotuvėse ir visa kita visur tik jų kalba. O kadangi jų rašmenys visai kitokie, tai jei jau pasiklydai, tai ir žemėlapis nevisada padės.
Eismas kitoks nei mes įpratę. Sėdint ant galinės sėdynės, ar pėstute einant šaligatviu, viskas neatrodo taip baisiai, kaip prisiskaičiau iki atvažiuojant čia. Laksto jie greitai, nachališkai landžioja tarp mašinų, skiriamosios juostos nupieštos tik dėl vaizdo, pėsčiųjų visiškai nepaiso. Labai daug mašinų turi sirenas ir net švyturelius po grotelėmis, kurias jungia freikia ar nereikia, tad triukšmo gatvėje tikrai daug. Šaligatviais vaikščioti ne ką mažiau pavojinga: duobė duobelėje, o toje duobelėje dar duobutė :) Vėžimėliui su mažais ratukais tikras išbandymas. Bet, kai atvyks mūsų daiktai ir tarp jų mūsų didysis vežimas su rimtais ratais, tai nežinau ar jis mane išgelbės. Mat gatvėse paprastų perėju mažoka, dauguma požeminės, tad pereiti ją su 14kg. vežimėliu ir 12kg. vaiku būtu irgi ne kas. O pagalbos iš aplinkinių sulauki nevisada. Teisingioau yra taip, arba tysiu vežimą su vaiku ir visi apeidinėja ir žiūri, arba kas nors pasisiūlo padėti, o tada jau supuola visas būrys ir nuneša Rusne kaip karaliene, man tik šalia stovėt belieka, bet jau pradedu suprast, kad čia kraštutinumų daug.
Beje, kas liečia eismą, tai smogas mieste baisus ir net labai jaučiamas, bent jau miesto centre., o pro viešbučio langą dar ir puikiai matomas, kabo dulksna virš viso miesto. Bet sakė, kad kelias dienas nelijo, tai gal dėl to, tikiuosi pasitaisys, nes kol kas ten, kur intensyvesnis eismas, vaiksčioti nėra didelis malonumas.
Per dvi dienas jau apėjau beveik visą senamiestį, tai vienintelė vieta man paliko labai gera įspūdį, tai Sololaki rajonėlis, netoli botanikos sodo, reikes gal savaitgalį ir jį aplankyti. Eismas toje vietoje ribojamas, panašu, kad į jį įvažiuoja tik ten gyvenantys. Ramu, kai kur net labai tavrkinga, kai kur, kaip ir Vilniaus senamiestyje, savotiška autentika. Bet man ten "žiauriai" patiko. Šiaip visame Tbilisio senamiestyje, o jis tikrai nera mažas, labai daug skverelių, parkelių, aikščių, paminklų, skluptūrėlių ir pan. Matosi, kad miestas intensyviai tvarkosi, labai daug statybų. Parkeliuose viduryje darbo dienos pilna žmonių, atrodo, kad puse gyventojų čia nieko nedirba. Nežinau kiek tame tiesos, bet teko išgirsti, kad net 70 % gyventojų yra bedarbiai, galėčiau tuo ir patikėti, nes pilni parkai besiglėbesčiuojančių porelių, nuo pauglių iki solidesnio amžiaus, gatvėse būriais šnekučiuojasi vyrai, arba dar geriau, žaidžia domino.
Berašinėdama suvalgiau ir savo mistinį patiekalą, truputėli rieboka, bet šiaip tikrai skanu buvo. Spėju, kad tai buvo jautienos maltinukai, daugiau ir aš, kaip ir padavėja, negaliu kažko apie jį pasakyti. Mano didysis pirminės informacijos šaltinis "Lonely planet" rašo štai ką: apkhazura - spicy meatballs, tai kažka tokio ir valgiau :) ir buvo tikrai skanu.
Ir aišku dadedu keleta vaizdelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą