Upliscikhė - miestas uoloje

Po ilgos pertraukos pagaliau prisiruošiau išsamesniam pasakojimui. Šis bus apie miestą uoloje. Upliscikhė – tai unikalus gruziniškos istorijos paminklas, įsikūręs 15 kilometrų į vakarus nuo Gori miesto (Goris apie 80 km. nuo Tbilisio) esančiame uolų masyve, šalia Kura upės.  Važiuojant keliu dar kita upės puse jau pradedi matyti neįprastus vaizdus, kurie sukelia norą kuo greičiau ten nusigauti.

Neveltui apie šią vietovę yra sukurta daugybė legendų, kuriose, kaip ir dažniausiai būna, persipynusi teisybė ir prasimanymai. Yra išlikę nemažai rašytinių pasakojimų apie šį miestą, tačiau jie atspindi tik atskirus istorinius įvykius.

Pagal archiologinius tyrinėjimus miesto istorija prasidėjo tūkstantis metų pr.Kr.  Aplinkinės žemės dirbti buvo pradėtos gerokai anksčiau, dar ankstyvosios brondzos amžiuje. Vėliau ekonominis ir kultūrinis šio regiono lygis sparčiai augo, ko pasekoje už 3 kilometrų nuo Upliscikhės ant Katlaniskhevi kalno atsirado gan didelė šventovė, kelis amžius vaidinusi didelį vaidmenį vietinių gyventojų religiniame gyvenime. Pirmojo tūkstantmečio pr.Kr. pradžioje šventovė sudegė ir dievai “persikėlė“ į Upliscikhę. Tuo metu buvo meldžiamasi saulės ir kitiems pagonių dievams. Šioje vietovėje archeologai rado išlikųsį pagrindinės saulės deivės terakotinį atvaizdą su inchrustuotomis obsidianais akimis. Čia rasta labai daug gerai išsilaikiusių indų, skulptūrėlių ir net lobis su daugybe aukso papuošalų. Upliscikhės populiarumas augo, vis daugėjo aukojimų, tikriausiai atsirado ir pirmosieji urvai, kuriuos dėl vėlesnių perdarymų, pagal bendrą miesto koncepsiją, sunku atpažinti. Miestu Upliscikhė tapo tik IV a.pr.Kr. Tuo metu, kaip tik formavosi Vakarų Gruzijos karalystė (Kartli, mums iš istorijos gal geriau žinomas pavadinimas Iberija), daugelis gyvenamų vietovių įgavo miestų vaizdą ir truputėli vėleliau Mtskheta (apie kurią aš jau šiek tiek pasakojau Čia ) tampa  šalies sostine.

Šis miestas nuo kitų skyrėsi ir savo funkcine paskirtimi, ir, žinoma, išvaizda. Manoma, kad tai buvo valstybinės reikšmės šventovė.
Upliscikhė (gruz.:  უფლისციხე ) reiškia „valdovo tvirtovė“. Šį pavadinimą miestas gavo dar savo kūrimosi pradžioje. Todėl, kad urvuose atsiradus pirmosioms šventykloms tarp šventikų išsiskyrė vienas apdovanotas dieviškomis galiomis ir jo rezidencija jau pačios gamtos buvo sukurta kaip tikra tvirtovė. Tuo metu čia, kaip jau minėjau, buvo garbinami saulės ir kiti dangaus, žemės ir požemių dievai. Dėl to Upliscikhėje tiek daug skirtingų kulto pastatų. 

Miesta svarba tik augo ir IV a.pr.Kr. antroje pusėje, tik per kelis dešimtmečius, buvo apstatyta visa 9,5 ha teritorija. Upliscikhė  įgavo konkretų vaizdą. Uoloje buvo iškalta keli šimtai skirtingų statinių – šventyklų, viešųjų pastatų, namų, gatvių, aikščių, vandens nutekėjimo griovių ir t.t. Iš miesto išnešta tūkstančiai kūbų uolienos, sunaudota tonos geležies įvairiems įrankiams. Bėgant metams kiekviena gyventojų karta kažką dastatinėjo, keitė pagal savo poreikius, tačiau šio miesto unikalumas tame, kad net šiandiena stovint ten galima susidaryti jo pirmapradį vaizdą.

Nuo 1957 m. šį miestą tyrinėja archeologai. Per tą laiką surinkta labai daug medžiagos tik patvirtinančios jo svarbą ir didybę.  Šiuo metu vietovė pilnai išvalyta, sutvirtinti ir užkonservuoti atskiri statiniai. Kaip istorinis paminklas Upliscikhė unikali tuo, kad daug urvų čia išlikę tokie, kaip ir buvo, kai tuo tarpu daugelis to laikmečio statinių  yra likę griuvėsių pavidale. Gruzija, kaip kalnų šalis,  turtinga žmonių sukurtais urvais ir net urvų miestais ar šventovėmis, tačiau šis skiriasi nuo kitų savo techniniu ir meniniu sudėtingumu. Tačiau kitose pasaulio vietose analogiškų miestų – urvų yra taip pat nemažai.

Apie šio miesto architektūrą, jos paskirtį ir kitus panašius dalykus galima būtų pasakoti labai daug, tačiau aš nesiplėsiu ir apie bokštus, vartus, užkardas, ritualinius šulinius, slaptą tunelį, šventyklas .... kas labai norėsite pasiieškosite informacijos kitur, o kas atvažiuos į svečius, jei norės, duosiu paskaityti visą knygelę apie tai. Nepasakosiu ir apie jų šventes, garbintus dievus ir ritualus. Užteks šiek tiek istorijos ir keletos faktų, kad susidarytumėte bendrą vaizdą.

Taigi, kai 337 m. valstybine Kartli religija buvo paskelbta krikščionybė, Upliscikhį svarba labai sumažėjo. Suprantama, kad atėjus kitai religijai buvo naikinamos pagoniškosios šventovės. Miestas sumažėjo iki paprasčiausios tvirtovės. Tačiau gyvenimas čia tęsėsi. Ir visos toliau sekusios istorijos metu čia vyko kova tarp krikščionybės ir pagonybės. VI a. antrojoje pusėje buvo pastatyta gana didelė bazilika. Teisingiau ne pastatyta, o o perdaryta iš vienos pagoniškosios šventyklos. Ši bažnyčia gyvavo neilgai, o jai sugriuvus, atstatyta nebuvo. Vietoje jos buvo įrengta duonos kepykla. Tai tik parodo miesto gyventojų požiūrį į krikščionybę. Vienai sugriuvus, žinoma, netruko kitos bažnyčios pastatymas. Tačiau daugelis žmonių tik namų šventovėse pagerbę pagoniškuosius dievus, eidavo  melstis naujiesiems dievams. Po krikščionybės atėjimo šis miestas dar ilgai buvo pagonybės centru. Žmonės meldėsi slaptai ir dar ilgai nenustojo to daryti.

IX a. Upliscikhė vėl įgavo didelę svarbą šalies istorijoje, tačiau jau visai kitokią. Kai Tbilisį užkariavo arabai, čia įsikūrė karaliaus rezidencija, iš čia buvo kovojama už šalies laisvę ir vienybę. Todėl IX-Xa. Gruzinų ir armėnų valdovai kovojo dėl šio miesto, nes kas valdė Upliscikhę, valdė ir visą Kartli.

Nuo X a. pabaigos beveik nėra jokių šio miesto paminėjimų, tačiau neabejojama, kad vėlesniais  arabų ir turkų antpuoliais, tai buvo svarbi šalies ginybinė tvirtovė.

Antrojo savo atgimimo metu Upliscikhė prarado savo architektūrinį didingumą.  Vietoje šventovių buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, kurias visi tavrkėsi kaip mokėjo ir norėjo. Viskas buvo pertvarkyta chaotiškai, be jokios anksčiau čia buvusios tvarkos.

1122 m. Tbilisis buvo išlaisvintas iš arabų rankų, šalis pradėjo vienytis, o Upliscikhės vaidmuo istorijoje vis mažėti. O 1240 m. Čingischanui žiauriai užpuolus ir nuniokojus Gruziją, šis miestas galutinai žlugo. Tačiau šioks toks gyvenimas čia tęsėsi ir vėlyvaisiais viduramžiais ir tik  XIX a. galutinai ištuštėjo,  buvo padengtas žemės sluoksniu ir apaugo augalais. Kai 1957 m. archeologai pradėjo vietovės tyrinėjimus, buvo matyti tik Uplisculi bažnyčia ir pačių aukščiausių uolų viršūnės.

Kaip jau rašiau, dabar čia viskas išvalyta. Visai neseniai šalia pastatyta keletas naujų, gražių pastatėlių (bilietu kasa, „nemokami“- mokami J tualetai, dar neveikianti kavinukė ir t.t.). Bilietas kainuoja 3 GEL. Pilna besisiūlančių pabūti gidais, galite nusipirkti informacinių knygelių ar atviručių.

Šiai vietovei apžiūrėti visos dienos tikrai nereikia, tuo labaiu, kad apylinkėse yra ir daugiau įdomybių: tikrai labai įdomus stalino muziejus Goryje, fortas ir dar daug visko), bet apie tai kitą kartą.

Papasakojau pakankamai daug, bet tuo pačiu labai mažai, nes apie šią vietovę galima būtų rašyti labai daug. Tuo labiau, kad tai šioks toks paįvairinimas tarp krikščioniškųjų bažnyčių, vienuolynų ir kitokių šventenybių, kurių ši šalis turi tiek, kad kiekvienas gali susirasti savąją. Bet užteks skaityti, žiūrėkite.