2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Paskutinis apsilankymas pajūryje

  Kadangi mano įspūdžiai jau nebe pirmo šviežumo, prabėgo jau beveik pusmetis, tai smarkiai nesiplėsiu, kas susidomės, pasieškos detalesnės informacijos.
  Taigi, kuo arčiau Turkijos sienos važiuosite, tuo pliažai bus akmenuotesni, bet tuo pačiu vanduo akivaizdžiai švaresnis, skaidresnis ir mėlynesnis. Kalnai visiškai priartėja prie jūros. Man šios vietos tiesiog užburiančios. Galėčiau ten valandų valandas sėdėti ir žiūrėti į praplaukiančius delfinų būrelius. O juos šiose vietose tikrai išvysite, galbūt net iš važiuojančio automobilio.




Gaila tik, kad nufotografuoti tuos burius delfinu labai jau sudetinga. Jie greitesni už fotoaparatą ir mano reakciją :) Kad ir kiek bandžiau, nelabai sekėsi.




  Keli kilometrai už Batumio, yra Gonio miestas - tvirtovė. Gonio mena net Romis imperijos laikus, anot legendų pro čia ėjo argonautų keliai. Tarybinė santvarka kaip ir visur, taip ir čia, buvo smarkiai pakeitusi šios vietos paskirtį, čia buvo įkurta mandarinų plantacija. Dabar mandarinai iškirsti ir tvirtovėje vyksta intensyvus archeologiniai kasinėjimai. Šiaip pati iš savęs kol kas ši vieta nėra labai įdomi ar graži, bet mes už dešimt larių pasiėmėme gidę, kuri apsilankyma padarė pakankamai įdomiu.

















Keletas ne  blizgančio Batumio vaizdelių :) ir daugiau šiam miestui dėmesio šykart  neskirsiu.







Pakeliui namo į Tbilisį, sustojome antrame pagal dydį Gruzijos pajūrio kurorte Kabuleti. Pliažai man čia patinka, nes turi pušynų juosta ir dėl to primena Lietuvą. Bet tąkart aplankėme ne pliažus, o pelkes, t.y. Kabuleti gamtos rezervatas. Kol radome jas, teko apsukti ne vieną ratą miestelio gatvelėmis. O apie mus gandai skriejo greičiau. Vos ižnegus š saugomą teritoriją, netruko prisistatyti parko reindžeris, kuriam apie mus pranešė vietiniai gyventojai. Žmogus net sekmadieni apsivilko uniforma ir atlėkė į pelkę. Nors šiaip pagrindinė jo užduotis, kad čia nebūtų brakonierių, tačiau paruoštas jis ir turistams.  Buvo labai malonus, puikia anglų kalba papasakojo apie savo darbą, apie pelkę, jos augalus ir visa tai už dyką ir su šypsena.















Parko reindžeris pavedžiojo ir ten, kur patys jau nebūtumėm išdrįse žengti.




  Štai tokia tąkart buvo mūsų kelionė į pajūrį. Be maudynių, bet tikrai įdomi. Planavome aplankyti Kintrisi nacionalini parką, esantį visai šalia Batumio, tačiau mašinos gedimas atėmė iš mūsų daug brangaus laiko ir  pakoregavo planus. Tad  po pelkių pakeliui dar sustojome Kutaisyje papietau

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą