Gavau priekaištą, kad nuotraukos per tamsios, kad netepčiau jų anglimi :D, tad šykart duosiu jums daug žiemiškos žalumos.
Pačioje Tbilisio širdyje ir, bent jau man, pačioje jaukiausioje šio miesto dalyje, Sololaki rajone yra milžiniška žalumos ir gryno oro oazė, 128 hektarų ploto botanikos sodas.
Jis sukurtas panaudojant 1625 – 1845 m. čia gyvavusį karališkąjį sodą. Pasakojimų apie šį parka aptinkama jau XVIIa. Žymių keliautojų pasakojimuose. Botanikos sodas išsidėstęs Tsavkis – Tskali upės slėnyje, tarp Tabor ir Sololaki kalnų keterų. Upė skiria parką į dvi dalis. Sode yra trys tiltai per ją, pats įspūdingiausias virš 40 m. aukščio krioklio, pastatytas dar 1914 m.
Pagrindinį įėjimą į parką šiuo metu gan sudėtinga rasti, nes Botanikos gatvelė, kurios gale jis ir yra, dabar intensyviai tvarkoma: restauruojama ir pati gatvė, ir visi jos namai. Egzistavo ir kitas įėjimas į parką, per vieną iš kalnų yra išraustas tunelis, tačiau 2004 m. jį uždarė ir perdarė į naktinį klubą.
Bilietas į parką kainuoja 1 larį (1,5 lito), tad galima čia eiti pasivaikščioti nors ir kasdieną, švarus oras, jautiesi lyg vaikščiotum tikrame miške, o ne miesto viduryje, ramybė, tyla ir kišenė dėl to tikrai nenukenčia.
Čia surinkta 3500 augalų rušių ne tik iš Gruzijos, Kaukazo, bet ir iš viso pasaulio.
Ant Sololakio keteros įsikūrusi kita Tbilisio įžymybė – Narikala („Neįveikiama tvirtovė“), kuri matoma iš betkurios Tbilisio senamiesčio vietos, ypač vakarais, kai yra gražiai apšviečiama. Narikala tvirtovė –pirmas stambesnis statinys Tbilisyje. Fortas pastatytas IV a. ir tuomet jis vadinosi Shuris – Tsikhe. Manoma, kad šių dienų pavadinimą davė mongolai. Dabartinį savo vaizdą Narikala įgavo XVII-XVIIIa., tačiau 1827m. žemės drebėjimas tvirtove labai smarkiai apgriovė. 1990m. buvo restauruota šv. Nikolo bažnyčia, stovėjusi tvirtovės teritorijoje XIIa.
Šalia tvirtovės yra dar viena įžymybė, taip pat matoma iš viso senamiesčio, tai paminklas “Motina Gruzija“, tai gruzinų dvasios simbolis, tuo pačiu, tai vienas iš Tbilisio simbolių. Ji pastatyta 1958m., kai Tbilisis šventė savo 1500 metų jubiliejų. Tai 20m. aukščio aliuminio moteris tautiniais gruzinų drabužiais, kairėje rankoje ji laiko indą su vynu draugiškiems šalies svečiams, dešinėje – kardą priešams.
Nuo šio kalno atsiveria nuostabi Tbilisio senamiesčio panorama: Abanotubani (pirčių kompleksas),
mano pamėgtas Šardenas (apie kurį kadanors papasakosiu atskirai), kitoje upės pusėje ant skardžio įsikūręs Avlabari rajonėlis, švytintis prezidentūros kupolas
ir šiaip visa Tbilisio senamiesčio panorama kaip ant delno.
Taigi, išvada viena, atvykus į Tbilisį būtina skirti pusdienį botanikos sodui, kuris žalias net žiemos vidury, užlipti prie Narikalos ir pasigrožėti Gruzijos sostine iš viršaus. Būtinai čia ateisiu dar ir dar, o pavasarį, kai viskas pasipuoš žiedais vėl jums parodysiu šį parką, kad galėtumėte palyginti jo žalumą gruodžio viduryje su spalvomis pavasarį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą